Ziniu Radijas | Jonė Sąlygaitė
Serbija daugiausia prekiauja su Europos Sąjunga, tačiau nemaža dalis jos gyventojų svarbiausia drauge tebelaiko Rusiją. Ar istorinis Aleksandaro Vučičiaus pralaimėjimas gali pakeisti šį paradoksą?
Politologas Andžejus Pukšto neabejoja, kad Vladimiras Putinas patyrė rimtą smūgį, ir neatmeta net gana greito Serbijos suartėjimo su Vakarais. Tuo metu europarlamentaras Paulius Saudargas perspėja: pakeisti valdžią galima per vieną naktį, tačiau ilgus metus formuotos visuomenės nuostatos taip greitai nesikeičia.
˜
Serbijoje įvyko politinis lūžis, kurio dar visai neseniai mažai kas tikėjosi. Po ilgų Aleksandaro Vučičiaus dominavimo metų šalies parlamento rinkimus laimėjo iš studentų protestų išaugęs judėjimas, užsitikrinęs daugumą parlamente. Pats A. Vučičius pripažino pralaimėjimą.
Tačiau rinkimų pergalė iškelia klausimą, kuris svarbus ne tik Serbijai, bet ir visai Europai: ar kartu su ilgamečiu šalies lyderiu silpnės ir Rusijos įtaka Balkanuose?
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros vedėjas, docentas Andžejus Pukšto Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ neslėpė optimizmo.
Aš manau, kad įvyko revoliucija. Iki pat vėlyvo vakaro niekas nesitikėjo Vučičiaus pralaimėjimo. Jis Serbijos politikoje dominavo daugiau nei dešimtmetį. Pagal mano skaičiavimus, iš viso apie 17 metų, įskaitant premjeravimo ir prezidentavimo laikotarpius. Man atrodo, Serbijoje jau užaugo karta, kuri kito vadovo net nepažįsta – tik Vučičių.
Putinui – pralaimėjimas, tačiau ar Serbija nusisuks nuo Rusijos?
Politologo vertinimu, Serbijos rinkimų rezultatai yra smūgis V. Putinui, kuris ilgą laiką siekė išlaikyti Rusijos įtaką Balkanuose.
Paklaustas, ar Maskvos vadovas patyrė didelį pralaimėjimą, A. Pukšto atsakė nedvejodamas.
Be abejo, kad tai yra pralaimėjimas. Tuo labiau kad Putinas labai klastingai bandė visokeriopai kištis į Balkanų reikalus. Ir tai darė toli gražu ne ekonominiais ar prekybiniais instrumentais, nes Rusija nelabai ką turi pasiūlyti Balkanams. Tačiau politiškai jis susitikinėjo su Dodiku iš Serbų Respublikos Bosnijoje ir Hercegovinoje. Buvo bandoma kiršinti ir kelti sumaištį Balkanuose, Bosnijoje ir Hercegovinoje. Pačioje Serbijoje taip pat buvo veikiama ir iki šiol veikiama per stačiatikių cerkvę. Taigi, man atrodo, kad Putinui tai tikrai yra pralaimėjimas.
A. Pukšto įsitikinęs, kad naujoji politinė dauguma gali paspartinti Serbijos suartėjimą su Europos Sąjunga. Jo vertinimu, net ir ilgą laiką palaikyti santykiai su Rusija nebūtinai taps kliūtimi tokiam posūkiui.
Dėl Rusijos visgi būčiau optimistas. Dėl Kosovo yra sunkiau, nes Kosovo priklausomybė yra įtvirtinta Serbijos Konstitucijoje. Nemanau, kad čia galima ką nors pakeisti per vieną dieną. Tačiau suartėjimas su Europos Sąjunga ir nutolimas nuo Rusijos, manau, yra visiškai natūralus dalykas. Ir tai gali įvykti net greičiau, negu kas nors iš mūsų svajoja.
Vis dėlto politologas pripažįsta, kad studentų judėjimo pergalė savaime nereiškia vieningos proeuropietiškos politinės krypties. Judėjimas sutelkė skirtingų pažiūrų žmones, kuriuos pirmiausia vienijo siekis pakeisti valdžią ir kovoti su korupcija.
Neapykanta Vučičiui suvienijo labai skirtingas politines jėgas. Tas sąjūdis, kuris vadinamas studentų sąjūdžiu arba studentų sąrašu, iš tiesų sujungė labai skirtingų pažiūrų žmones. Tai pirmiausia buvo antikorupcinis judėjimas, siekiantis aiškios kovos su korupcija ir gyvenimo pagerėjimo. Tačiau kartu, manau, neišvengiamai keisis ir geopolitinė Serbijos orientacija. Galbūt ne taip greitai ir ne taip sklandžiai, kaip daug kas svajoja, nes šiame judėjime yra ir serbų nacionalistų, ir liberalų, ir krikščionių demokratų, ir musulmonų iš Novi Pazaro regiono.
Europos pinigai, bet Rusijos įtaka: Serbijos paradoksas
Europos Parlamento narys Paulius Saudargas taip pat sveikina politines permainas, tačiau ragina atskirti rinkimų rezultatus nuo visuomenės geopolitinių nuostatų.
Jo teigimu, net ir pasikeitus valdžiai, nemaža dalis serbų gali išlikti palankūs Rusijai.
„Kaip ir Vengrija negali iš to košmaro, Orbáno propagandos užpudruotom akim ir ausim žmonės išeiti per kelias dienas, taip turbūt negalime tikėtis ir Serbijoje, kad visuomenės nuomonė įvairiais geopolitiniais klausimais kardinaliai pasikeistų. Nes ir dabar pagal visuomenės apklausas narystę Europos Sąjungoje kaip teigiamą vertintų turbūt tiktai kiek daugiau negu 50 procentų. O jeigu klausia, kuo pasitiki, tai Europos Sąjunga turbūt netraukia nė 40 procentų, o tarp tų, kuo labiausiai pasitiki ir kas yra draugai, Rusiją laiko – tai apie 40 procentų“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė P. Saudargas.
Būtent čia atsiskleidžia vienas didžiausių Serbijos prieštaravimų. Nors Europos Sąjunga yra pagrindinė šalies prekybos partnerė ir reikšminga finansinės paramos teikėja, ekonominė priklausomybė nuo Europos iki šiol nevirto tokiu pat stipriu politiniu pasitikėjimu.
Europos Sąjunga nemažai investuoja, tai Serbijos pagrindinis prekybos partneris – prekyba yra turbūt apie 60 procentų su Europos Sąjungos valstybėmis. Tai vadinasi, mes ekonomiškai esam pirmi, o vat geopolitiškai – ne visada. Man atrodo, per tą ekonominį svertą… apie 300 milijonų ten apskritai turbūt paramos eina iš Europos Sąjungos Serbijai, tai jie turi tą pamatyti, įvertinti, ir tu po truputėlį juos šildai. Man atrodo, kad mes esam ant gerų bėgių.
Pasak P. Saudargo, Europos Sąjungai svarbu ne tik bendradarbiauti su naująja Serbijos valdžia, bet ir palaipsniui keisti visuomenės požiūrį į europinę integraciją.
Serbijos ateitį gali nulemti kartų kaita
Vis dėlto P. Saudargas įžvelgia svarbią priežastį tikėtis permainų – jaunųjų serbų požiūris į Europą gerokai skiriasi nuo vyresnės kartos.
Europarlamentaro pateiktais apklausų duomenimis, tarp jaunesnių gyventojų narystės Europos Sąjungoje palaikymas yra maždaug dvigubai didesnis nei tarp vyresnių nei 60 metų žmonių.
Kur aš matau šviesą tunelio gale, tai yra įvairūs pjūviai, kad jaunimas, jeigu imsim apie 30 metų tą spektrą, narystę Europos Sąjungoje teigiamai vertina apie 60 procentų. Tuo tarpu vyresni, virš 60 metų, tai tik apie 30 procentų. Tai reiškia, kad ir šita partija, studentų sąrašas, tai yra jaunimo tikrai balsai ten yra nuėję, ir visos jaunosios kartos, ir galbūt akademinio pasaulio, daug, aišku, ir nuomonės formuotojų juos palaikė, ir apskritai pramogų pasaulio.
Jo vertinimu, studentų judėjimo pergalė gali būti ne tik politinės valdžios, bet ir kartų kaitos ženklas.
„Tas toks jaunatviškas gaivalas sutampa su visuomenės apklausomis, jaunųjų pozicija, tai matyt jie to ir laikytųsi labiau. Turėtų santykiai su Rusija trūkinėti toliau ir santykiai su Europos Sąjunga turėtų gerėti“, – sakė europarlamentaras.
Revoliucija, kurios nesitikėjo net patys serbai
A. Pukšto teigimu, rinkimų rezultatai atskleidė išskirtinį visuomenės susitelkimą. Serbai balsuoti vyko net užsienyje, o prie rinkimų apylinkių driekėsi eilės.
Nepamirškime, kad rinkėjų aktyvumas buvo didžiulis – daugiau kaip 70 procentų. Tokio aktyvumo dar nebuvo. Užsienyje daug žmonių stovėjo eilėse. Paryžiuje, pliaupiant stipriam lietui, serbai laukė ilgoje eilėje prie diplomatinės atstovybės, kad galėtų atiduoti savo balsą. Eilės driekėsi ir prie kitų ambasadų užsienyje. Net pačiame Belgrade, jau pasibaigus balsavimo laikui, po 20 valandos, žmonės vis dar stovėjo eilėse prie rinkimų apylinkių. Man atrodo, kad tai rodo didžiulį visuomenės prabudimą.
P. Saudargas Serbijos įvykiuose įžvelgia panašumų su kitais visuomeniniais judėjimais, kurie sugebėjo pasipriešinimą ilgamečiams politiniams lyderiams paversti rinkimų pergale.
Man gera matyti, kai visuomenės, kai žmonės sukyla prieš ilgai veikiančius autokratinius lyderius. Mes panašiai matėm Vengrijoj fenomeną, kai „Tisza“ partija laimėjo su Péteriu Magyaru tikrai triuškinančiai, sakyčiau, fenomenaliai išnaudodama tą visuomenės pasipriešinimą, socialinę mediją, bendravimą su žmonėmis. Čia vėlgi šitas laimėjimas gimęs iš protestų, iš tokio sąjūdžio.
„Čia prilyginčiau turbūt Lietuvoje kultūros sąjūdžiui šitą reiškinį, kai žmonės neapsikentę išeina į gatves, reikalauja daugiau demokratijos, daugiau skaidrumo. Ir galbūt tai nėra Maidano tipo revoliucija, bet tai yra demokratiniu keliu, rinkimais pasiekta pergalė, ir aš labai sveikinu. Pokyčių bus“, – pridūrė P. Saudargas.
Ar Europa sugebės pasinaudoti istorine galimybe?
Abu pašnekovai sutaria, kad Serbijos rinkimų rezultatai atveria galimybę stiprinti Europos Sąjungos įtaką Balkanuose. Tačiau jų prognozės dėl pokyčių greičio skiriasi.
A. Pukšto neatmeta, kad santykiai su Rusija gali pradėti keistis sparčiau, nei tikimasi. P. Saudargas pabrėžia, kad naujajai valdžiai teks atsižvelgti į visuomenę, kurios dalis vis dar palankiai vertina Maskvą.
Europarlamentaro teigimu, Serbijos geopolitinė kryptis svarbi visam regionui, nes iki šiol ši valstybė išsiskyrė šaltesniais santykiais su Europa nei daugelis jos kaimynių.
Serbiją turėti su savim yra labai svarbu, nes, kaip ir gerbiamas Pukšto minėjo, Balkanuose Rusija virė, maišė tą smalą ne savo rankom, o būtent serbų. Jeigu kitos valstybės – ten visiškai normalus dialogas ir derybos visiškai pažengę, ten ir ta pati Juodkalnija, ir Albanija, ir Šiaurės Makedonija, tikrai teko ir man būti ir bendrauti su įvairių šalių Balkanų lyderiais, tai ten absoliučiai šitas dialogas yra normalus. O Serbija buvo visada šalta, sunkiai bendraujanti su Europos valstybėmis apskritai, ir tai plaukė net iš visuomenės nuomonės. Jie tiesiog yra labiau prorusiški.
Todėl po istorinės rinkimų pergalės Serbijos laukia dar vienas, galbūt sudėtingesnis išbandymas – ne tik suformuoti naują valdžią, bet ir apsispręsti, kokią vietą šalis nori užimti Europoje.
Vučičiaus politinis dominavimas patyrė lemiamą smūgį. Tačiau ar kartu su juo baigsis ir ilgametė Rusijos įtaka Serbijai, priklausys ne vien nuo naujosios valdžios sprendimų, bet ir nuo pačių serbų.
„Per vieną dieną to neatsuksi, bet dabar jau procesas prasidėjęs teigiamas“, – apibendrino P. Saudargas.
